Viskas apie Gruziją

Gruzijos istorija

Nuo VI a. prieš mūsų erą Gruzija buvo Jonijos graikų kolonija. Jos vakarinis regionas buvo vadinamas Kolchidė, rytinis – Iberija. IV a. pr. Kr. Gruzijos karalystės susivienijo, o IV a. po Kr. šalyje pradėjo plisti krikščionybė. VII a. Gruziją užkariavo arabai, o XI a. – turkai seldžiukai. Nuo X a. Gruzijoje prasidėjo feodalinių kunigaikštysčių centralizacija. Šis etapas baigėsi XII a. pradžioje, Davidui Statytojui įkūrus suvienytą Gruzijos karalystę, išvarius turkus, grąžinus nepriklausomybę ir užkariavus dideles kaimynines teritorijas, įskaitant dalį Armėnijos. Gruzijos, kaip nepriklausomos valstybės, gimimas sutapo su šalies vystymusi. Tai atsiskleidžia ir architektūroje. Šiuo laikotarpiu Graikijoje buvo pastatytos didžiausios šventyklos: Bagrato katedra Kutaisyje (1003 m.), Sveticchoveli katedra Mcchetoje (1010–1029 m.), Alaverdžio vienuolynas (XI a. pirmasis ketvirtis) ir Samtavisi katedra (1030 m.). Davidas Statytojas netoli Kutaisio pastatė vieną svarbiausių Gruzijos vienuolynų – Gelati (1106–1125 m.), kurį sudaro nuostabi pagrindinė šventykla, mokykla ir kiti pastatai.

XIII a. Gruziją užkariavo mongolai, vėliau šalis pateko į Irano ir Osmanų imperijos valdžią. XVIII a. viduryje Gruzija pasiskelbia karalyste, kuri tampa Rusijos imperijos dalimi 1801 m. Pastaruosius 200 m. Gruzija buvo Rusijos imperijos dalis. Iš pradžių kaip Rusijos sritis, paskui – kaip sovietinė respublika. 1918 m. Gruzija vėl atgavo nepriklausomybę ir 1922 m. kartu su Armėnija ir Azerbaidžanu prisijungė prie Transkaukazinės Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos, o 1936 m. prievarta tapo TSRS dalimi, 1991 m. balandžio mėn. paskelbė nepriklausomybę, o 1992 m. tapo Jungtinių Tautų nare.

2003 m. vyriausybės bandymai paveikti rinkimų rezultatus pasibaigė masiniu gyventojų nepasitenkinimu, atsistatydino prezidentas Eduardas Ševardnadzė. 2004 m. Gruzijos prezidentu išrinktas Michailas Sakašvilis.

Šalies pavadinimas:

  • visuotinai priimta ilgoji forma: Gruzijos Respublika;
  • visuotinai priimta trumpoji forma: Gruzija;
  • ilgoji forma vietos kalba: Sakartvelos Respublika;
  • trumpoji forma vietos kalba: Sakartvelo.

Geografinės koordinatės: 41–44 C, 40–47 B. Gruzijos Respublika įsikūrusi Europos pietvakariuose, jos teritorijoje yra vidurinė ir vakarinė Transkaukazijos dalis. Šiaurėje šalis ribojasi su Rusija, rytuose – su Azerbaidžanu, pietuose – su Armėnija ir Turkija. Vakaruose šalies krantus skalauja Juodoji jūra.

Plotas: 69 700 kvadratinių kilometrų, 20 proc. teritorijos nepavaldi šalies valdžiai.

Klimatas: vakaruose – subtropinis, rytuose – pereinamasis (iš tropinio į vidutinį). Visoje šalies teritorijoje klimatui didelę įtaką turi kalnai, tačiau didžioji dalis kalnų grandinių išsidėsčiusios iš vakarų į rytus, todėl net ir atokiausiuose regionuose juntama Juodosios jūros oro masių įtaka.

Gyventojų skaičius: 4 385 400 (2009 m. pradžia).

Sostinė: Tbilisis.

Didžiausi miestai: Tbilisis, Kutaisis, Batumis, Rustavis.

Administraciniai regionai: Gruzijoje yra 53 rajonai, 2 autonominės respublikos, sujungtos į 12 regionų ir 11 miestų.

Rajonai: Abaša, Adigenis, Achalgoris, Achalcichė, Achmeta, Ambrolauris, Bachdatis, Bolnisis, Boržomis, Čkorosku, Čochatauris, Dedoplickaras, Dmanisis, Dušetis, Gardabanis, Gurdžanis, Džava, Karelis, Kaspis, Charagaulis, Chašuris, Chobis, Chonis, Lagodechis, Lanchutis, Lentechis, Marneulis, Martvilis, Mestia, Mccheta, Ninocminda, Onis, Ozurgetis, Kazbegis, Kvarelis, Sačcherė, Sagaredžas, Samtredija, Senakis, Signachis, Telavis, Terdžola, Tetri Ckaro, Tianetis, Cageris, Calendžika, Calka, Vanis, Zestafonis, Zugdidis.

Autonominės respublikos: Abchazija (nepavaldi Gruzijos valdžiai) ir Adžarija.

Didžiausi miestai: Batumis, Čiatura, Goris, Kutaisis, Potis, Rustavis, Suchmis, Tbilisis, Tkibulis, Cchinvalis, Cchaltubas.

12 regionų:

  • Abchazija (Suchumis);
  • Adžarija (Batumis);
  • Gurija (Ozurgetis);
  • Imeretija (Kutaisis);
  • Kachetija (Telavis);
  • Kvemo Kartlis (Rustavis);
  • Mccheta-Mtianetija (Mccheta);
  • Rača-Lečumis ir Kvemo Svanetija (Ambrolauris);
  • Samegrelas-Zemo Svanetija (Zugdidas);
  • Samcchė-Džavachetija (Achalcichė);
  • Šida Kartlis (Goris);
  • Tbilisis (Tbilisis).

Etninė sudėtis (2002 m. duomenys):

  • gruzinai – 83,8 %;
  • azerbaidžaniečiai – 6,5 %;
  • armėnai – 5,7 %;
  • rusai – 1,5 %;
  • kiti – 2,5 %.

Kalba:

  • gruzinų (oficialioji) – 71 %;
  • rusų – 9 %;
  • armėnų – 7 %;
  • azerbaidžaniečių – 6 %;
  • kitos – 7 %;
  • abchazų kalba yra oficialioji Abchazijos kalba.

Religija:

  • stačiatikybė (didžioji dalis gruzinų ir rusų, dalis abchazų, osetinų ir graikų) – 83,9 %;
  • Armėnų apaštališkoji bažnyčia (armėnai) – 3,9 %;
  • katalikybė (nedidelė dalis gruzinų ir armėnų) – 0,8 %;
  • sunizmas (gruzinai Adžarijoje ir Meschetijos-Džavachetijos regione, abchazai, azerbaidžaniečiai, kistinai) – 9,9 %.