Gruzijos virtuvė

Dažniausiai Gruzijoje pietūs prisideda nuo „Borjomi“, o baigiasi „Suliko“, žinoma, nepamirštamas ir maistas.

Draugiškumas ir svetingumas yra kiekvieno gruzino savybės. „Svečią atsiuntė Dievas“ – sakoma kiekvieno gruzino namuose, kai į duris pasibeldžia svečias. Šeimininkas padengia ilgąjį stalą, pakviečia draugus, tostų sakytoją, ant stalo pastato „Borjomi“ ir geriausio turimo vyno. Pavyzdžiui, „Mukuzani“, – tamsiai raudonos spalvos sausasis vynas, kurio skonis yra švelnus ir kurį sudaro keli tonai. Dar vienas visame pasaulyje žinomas raudonasis, pusiau saldus vynas – „Kindzmarauli“. Patyrę someljė jį apibūdina kaip nuostabų raudonąjį vyną, pasižyminti išskirtine uogų puokšte ir puikiu skoniu.

Vietos virtuvė yra tikras menas. Tik virėjas gruzinas žino, kaip tinkamai paruošti ir patiekti paprastus žalumynus. Pavyzdžiui, kas yra legendinis džondžolis? Pažiūrėjus – paprastos šakelės. O gruzinams – tai tikras skanėstas, renkamas vienintelėje vietoje (Lečchumyje), paskui marinuojamas ir turi būti suvartojamas per dvi dienas. O prieskoninių žolelių, tokių kaip kalendros, peletrūnai, bazilikai, čiobreliai, svogūnai ir mėtos, ryšulėliai ant stalo atrodo kaip paprasta ikebana, palyginti su faliu (susmulkintos virtos ir šviežios daržovės su riešutų padažu).

Pagrindiniai patiekalai yra sotūs ir labai gardūs. Pakviestąjį prie gruziniško stalo pirmiausia pavaišins saciviu (troškinta kalakutiena su riešutų padažu), paskui lobio (daržinės pupelės su pomidorų padažu), kuris kiekvienoje šeimoje ruošiamas skirtingai, bei Kachetijos gyventojų mėgstamu patiekalu hašlama (virta mėsa su prieskoniais).

Įdomu tai, kad kone kiekvienas Gruzijos regionas gali pasigirti savo sūrių rūšimis. Pavyzdžiui, Imeretijoje sūris yra labai minkštas, su gadazelili mėtomis, o Teuleti gyventojai pirmenybę teikia gudos sūriui iš avių pieno, gaminamam tokį pat pavadinimą turinčiuose maišuose. Gruzijos virtuvėje sūris vartojamas kaip užkandis (natūralus ar pakepintas) ir įvairių patiekalų sudedamoji dalis.

Visi Kaukazo gyventojai moka ruošti mėsą, tačiau tik gruzinai, neapriboti islamo įstatymų, gali pasigirti puikiai įvaldę šį meną. Aromatiška buglama (troškinta aviena su prieskoniais), gardžioji bastruma (kepta jautienos filė), hinkali – mėgstamas kalnuose gyvenančių gruzinų patiekalas (mėsa ne malama, bet kapojama peiliu, kol pasidaro panaši į drebučius), kučmači (karštasis patiekalas, gaminamas iš kepenų, plaučių ir liežuvio, patiekiamas aliejuje su prieskoniais) ir tradicinis čahohbili (troškinta vištiena su pomidorų padažu) – anksčiau šis patiekalas buvo ruošiamas iš fazanienos. O kur dar avienos, jautienos, kalakutienos ar kiaulienos šašlykas, ant iešmo arba specialiose molinėse keptuvėse (kecuose) kepamas eršketas.

Supra – gruzinų užstalė, kurioje visuomet vyksta šokiai, sakomi tostai. Užstalė baigiasi tradicinėmis gruziniškomis sutartinėmis, kai vyriški džigitai ir gražios moterys dainuoja liaudies dainas, kurias aidu atkartoja kalnai. O ryte, kai atrodo, kad viskas suvalgyta, išgerta ir sudainuota, prasideda... meore supra – antrasis stalas! Ant stalo užtiesiama nauja balta staltiesė, svečiai vaišinami gardžiai kvepiančiais užkandžiais, ir, atrodo, kad šventė dar neprasidėjo...