Kultūra ir menas

Literatūra

Gruziniška abėcėlė yra viena iš 14 dabar egzistuojančiųjų. Senovinius rankraščius šiandien gyvenantys gruzinai gali perskaityti be jokių sunkumų. Gruziniškoje abėcėlėje yra 33 raidės (5 balsės ir 28 priebalsės). Rašmenys ir raidžių rašymo būdas yra visiškai ypatingi, jų negalima palyginti su jokia kita žinoma abėcėle. Seniausi iš išlikusiųjų gruzinų literatūros kūrinių siekia V a.. Gruzijos literatūrinį paveldą sudaro epinė poema „Karžygys tigro kailiu“, parašyta XII a. (autorius Šota Rustavelis), aiškinamasis gruzinų kalbos žodynas (1716 m.), kurį sudarė Orbelianis Sulchanas Saba, Iljos Čavčavadzės, Aleksandro Kazbegio, Akakio Ceretelio, Galaktiono Tabidzės, Konstantino Gamsachurdijos, Niko Lordipanizdės, Michailo Džavachišvilio ir Anos Kalanadzė darbai (XX a.). Garsūs prozos ir poezijos kūriniai: eilėraštis „Merani“ (parašė Nikoloza Baratašvilis), 40 epiškų novelių (parašė Važa Pšavela) („Svečias ir jo šeimininkas“, „Dabitos vestuvės“ ir kt.), Orbelianio „Išminties ir melo knyga“, Tabidzės eilėraščiai „Mtacmindos mėnulis“ ir „Vėjas pučia“, taip pat Nodaro Dumbadzės romanai, kurie yra laikomi šedevrais ir yra išversti į daugelį pasaulio kalbų.

Menas

Gruzija garsėja VII–XIII a. sienine tapyba, kurios pavyzdžių išliko Gelati vienuolyne, Aten Sione, Betanijos, Kinsvisi ir kitose bažnyčiose. Pasaulinės šlovės susilaukė tokie Gruzijos dailininkai kaip Niko Pirosmanišvilis, Gigo Gabašvilis, Davidas Kakabadzė, Lado Gudiašvilis, Komelijus Sanadzė, Elena Achvlediani, Sergėjus Kobuladzė, Simonas Virsaladzė ir Jekaterina Bagdavadzė. Gruzijos dailė skiriasi nuo kitų – joje derinami vietos ir Europos stiliai. Tokie dailininkai kaip Lado Gudiašvilis, Davidas Kakabadzė ir Elena Achvlediani kūrė Paryžiuje XX a. trečiajame dešimtmetyje. Visame pasaulyje žinomi Gruzijos skulptoriai – Elgudža Amašukeli, Iraklis Očiuaris ir Zurabas Tseretelis.

Muzika

Gruzijos sutartiniam dainavimui be muzikos instrumentų apie 3 000 metų. Beveik bet kurią gruzinišką dainą sudaro trys dalys: viršutinė, vidurinė ir žemutinė. Vidurinė dalis – melodija, žemutinė – bosas ir harmonijos palaikymas nedidelėmis melodijos variacijomis, viršutinė, pati gražiausia – ritmo ir melodijos variacijos. Paprastai vyrai ir moterys dainuoja atskirai ir turi atskiras dainas. Vyrų repertuarą sudaro liūdnesnės dainos, o moterų repertuare galima rasti daugiau lopšinių ir net gydomųjų dainų. Neseniai UNESCO pasiūlė paskelbti gruziniškas sutartines nematerialiuoju pasaulio paveldu. Tbilisio konservatorija garsėja kaip aukštojo mokslo įstaiga, ruošianti puikius klasikinės muzikos atlikėjus. Keletas konservatorijos auklėtinių: pianistai Aleksandras Toradzė ir Eliso Virsaladzė, smuikininkė Leana Isakadzė, bosas Pata Burčuladzė, dainininkė Nani Bregvadzė, pianistė ir muzikos mokytoja Manana Doidžašvili, smuikininkė ir muzikos mokytoja Marina Iašvili. Taip pat Gruzija turi nacionalinį simfoninį orkestrą. Gruzinų kompozitorius Zacharijus Paliašvilis (1871–1933 m.) surinko išskirtinį gruzinų liaudies dainų rinkinį ir sukūrė muziką operoms „Abesalomas ir Eterė“ ir „Daisi“, paremtoms gruzinų liaudies dainomis. Melitonas Balančivadzė (1862–1973) – pirmųjų gruziniškų romansų ir pirmosios gruziniškos operos „Klastūnė Tamara“ autorius. Kompozitorius, muzikologas ir etnografas Dimitrijus Arakašvilis (1873–1953 m.) išgarsėjo lyrine opera „Posakis apie Šotą Rustavelį“, kuri 1919 m. buvo pastatyta Tbilisio operos teatre. Iš šiuolaikinių kompozitorių gerai žinomas Gija Kančelis, operos „Tegul skamba muzika“, kelių simfonijų ir koncertų autorius, taip pat sukūręs muziką daugeliui filmų ir spektaklių (B. Brechto „Kaukazo kreidos ratas“, V. Šekspyro „Ričardas III“).